Error. Dramatiška!
Susirašinėjimas telefonu.
***
Paulina: Labuką.;} ką tū?
Edvinas: Hey!! Apžiūrinėju savo kambarį. Jaukus toks. Ką tu veiki?
Paulina: Nieko,kažkur einu.;DD
Gal nori susimeetyt?;D
Edvinas: Būt gerai. Nes nu negaliu kaip nėra ką veikti. :DD
Kur tinkamės?
Paulina: Nežinaūū.
Tai gal parke,nes jau aš ten netoli.;D
Edvinas: Etc. Toloka. Nu tiek to. Pasistengsiu kuo greičiau atlėkti.
Paulina: Oūūk. Lauksiu.;}
Edvinas: Aš jau nebetoli.
Greitas aš, ką? :D
Paulina:Anją.
Aš jau sėdžiu.;DD
.........................................................................
Veiksmas vyksta parke, suoliukai
***
Ateina Edvinas, apžiūri Pauliną ir ištiesia delną.
- Sveika. Gražiai šiandien atrodai, -mirkt.
-Noūū,žiauriai aš atrodau,-šypteli. Aphugina Edvą ir atsisėda.
Vaikinas atsako į hug'ą.
- Jei nepatinka tau tavo apranga, gali nusirengti. Aš neprieštarauju, -nusijuokia.
- Ą tau ką? Galvos operaciją reikia padaryt? - juokiasi. - Nebūk ištvirkėlis,- iškiša liežuvį.
- Aš tik pasiūliau, -nusijuokia ir atsisėda šalia merginos. - O kuo norėtum, kad būčiau? -kilsteli antakį ir šypsosi.
- Salotų lapas,- sukikena,- nee,aš juokauju.
- Turbūt gerai atrodyčiau, -vaidina susimąsčiusį. - Patinka salotos?
-Ahąą,tai turbūt greičiausiai tu jau būtai negyvas,nes aš būčiau suvalgius,- nusijuokia.
- Bet tu manęs norėtum... -sumykia.
-Ko norėčiau? - neišgirdus normaliai paklausia.
- Manęs, - nusijuokia.
- Iš kur žinai?- nusijuokia.
- Nes tu norėjai, kad būčiau salotos lapas, -nusižvengia.
-chyy,-kikena
- Jaučiuosi toks svarbus, - susijuokia.
Mergina susiėmus už pilvo nusijuokia. Nusiraminus normaliai atsisėda.
- Vienu ždž,keičiam temą,- šypteli.
- Nuo salotų prieinam prie kopūstų? - žvengia.
-Noūū,iš salotų prieinam prie arbūzo,-nusijuokia.
- Bet arbūzas vaisius, -nutaiso juokingą veidą.
-Savo mimiką pakeisk,nes aš vel tuoj žvengsiu,- juokiasi.
- O kuom blogai žvengti? Pan patinka kai tu žvengi... -nutaiso tokią freak mimiką ir laukia žvengimo.
Paulina užsidengė veidą ir pradėjo kvatot.
- Ėėėėė!! Taip nesąžininga, -vaidina nusiminusį.
- Sąžininga,-iškiša liežuvį.
Edvis suraukia antakius ir nutaiso miną -> -.-".
- Nebejuokinsiu.
-Tai gerai,nes man pilvą skauda,- atsidūsta.
- Tu gyveni mokykloj? -nusišypso.
-Jap,jap,- šypteli.
- Kuriam kambaryje?
-Pirmam. Tu? - atsisuka į jį.
- Owo. Sekasi. Irgi pirmam, - nustebęs nusijuokia.
-Oūū,bent kažką pažinosiu savo kambary,-nusijuokia.
- Tai šaunu, - nusišypso. - Buvau jau kambary?
-noū,bet eisiu vėliau,- šypteli.
- Na, tai ką dirbam?
-Šį kart tau galvot,- nusišypso.
- Kodėl man visą laiką galvoti? - nusijuokia vaikinas.
-Nes tu dar šiandien negalvojai,-nusijuokia.
- Etc. Nes man šiandien nesigalvoja. O jei ir galvojasi, tai tau nepatiks, -liūdnai pakinkuoja galvą.
-Patiks. Ir tu tiktai sakyk,- pakelia galvą į dangų.
- Noriu prie ežero pasimaudyti kartu su tavimi. O tu nori to? - pažvelgia į Pauliną.
Palinkčioja galvą.
-Einam,- šypteli.
-Bet. Tolokai... Pora kilų.
-Nueisi,jei pavargsi panešiu,-nusijuokia.
- Jei tikrai paneši, eime, - ištiesia delną ir mirksi klapsėm.
-Ahą,-pradeda juoktis.
Nueina susikabinę.
.........................................................................
Veiksmas vyksta ežere, pievelėje
***
-Hmmm. Turėsim gult ant žolės,-nusijuokia Paulina.
- Nebūtinai, - nusivelka marškinius ir patiesia juos blogąja puse.- Prašom, - nusišypso ir sėda ant marškinių kampučio, palikdamas daug erdvės.
-Oūū,dėkui,-šypteli. Atsisėda šalia jo.
- Šilta. Eini maudytis? -atsistoja ir sukikena, nes žino, kad maudymuko neturi...
-Nūū,žinai aš čia pabūsiu,- sukikena.
- Bet tu norėjai.. - liūdnai ištaria.
-Maudytis nenorėjau,norėjau pažėt ar nepaskęsi,-nusijuokia.
- Nu ir nesimaudyk. Kai pamatysi kaip man smagu, imsi pavydėti, -kaip penkiametis iškiša liežuvį ir pradeda nusirenginėti.
- Nepavydėsiu,- iškiša liežuvį.
- Dar pažiūrėsim, - nusišypso plačia šypsena. - Tik žiūrėk, kad neprigerčiau, - prieina prie vandens.
-Ahąąą,-šūkteli. Nusiauna savo aukštakulnius ir nueina pabraidžiot.
.........................................................................
Veiksmas vyksta ežere, pievelėje (po maudynių. Paulina sušlampa, nes paslysta.)
***
Edvinas atsigula ant pievos pradžiūti. Su visais rūbais šlapiais ateina Paulina. Pradeda iš savęs juoktis. Atsisėda ant žolės.
- Pasisekė, ką? -paklausia vaikinas.
- Ne visai. Čia per tave,- devil šypsena.
- Ir vėl aš. Nemanai, kad taip nesąžininga? -nutaiso liūdną snukutį.
- Sąžininga,- pakelia jo galvą ir ištaiso jo miną su pirštais.
Jis nubraukia jos sruogą nuo veido ir pažiūri į akis. Mergina sumirkčioja akim. Vaikinas lėtai suima rankomis jos veidą ir bando pabučiuoti. Paulina leidžiasi bučiuojama. Viena ranka jis vis dar laiko jos galvą, kita apglėbia per liemenį ir prisitraukia arčiau savęs, pražiodo jos burna ir "įlenda" į ją. Apglebia abi rankas jam per kaklą ir tęsia bučinį. Edvinas užgula ant merginos ir pradeda inirtingiau bučiuoti ir glamonėti. Moteriškos lyties būtybė apglebia jo kojas savo kojom. Suvelia jo plaukus ir toliau bučiuoja. Jis vieną ranką uždeda ant šlaunies ir prispaudžia būtybę prie savęs. Kita ranka glamonėja, graibo. Pradeda bučiuoti kaklą. Mergina pakiša ranką po jo palaidine. Edvinas liežuviu slenka žemyn jos kaklu. Mergina pradeda kikenti. Vaikinas nusivelka marškinėlius ir nuvelka Paulinos švarką, megztinį ir marškinėlius. Prisispaudžia su savo karštu kūnu prie jos ir pabučiuoja. Mergina nužiūri jo kūną ir tęsia bučinį. Brakct ir nebėr Paulinos liemenėlės. Edvinas patenkintas apžiūri pusnuogę merginą ir prisiglaudęs prie jos paklausia:
- Tu nori to?
Tiesiog atsako bučiniu ir jie toliau bučiuojasi. Vaikinas supranta, kad tai pritarimas ir pradeda mautis kelnes begraibydamas ir bebučiuodamas Pauliną. Bučiuodama taip pat nusimauna savo džinsus. Edvinas nusimeta apatinius ir...
.........................................................................
Veiksmas vyksta pirmame mokinių kambaryje
***
- Etc. Gražių sienų kambarys, - nusižvengia Edvinas.
Paulina nusijuokia.
- Anjąąą?
- O kuri tavo lova? - šelmiškai nusišypso.
- Liks paslaptim,- devil šypsena.
- Aš mėgstu paslaptis. Bet vis dėl to įsitaisysiu ant šitos lovos, - užropoja ant lovos prie lango ir sexualiai atsigula pasirėmęs ranka galvą.
Mergina nusijuokia. Išsirenka lovą,netoli jo. Atsisėda. Užsidengia delnais veidą ir kažką mąsto.
- Ką mąstai? - pasiklausia vaikinas.
Ji atsidengia.
- Ne nieko,šeip,-nežymiai šypteli. Išsidrebia ant lovos ir nusisuka į kitą pusę.
- Paulina, juk man gali sakyti, - rimtai ištaria.
- Sakau nieko,gi viskas ok,- šaltai pasako.
Edvinas atsisėda.
- Man išeiti? - paklausia jis.
- Noūū,pasilik,-šypteli.
- Tai kas yra? - paklausia.
- Ne nieko,viskas gerai,- šypteli dirbtiška šypsena,kad nesuprastų.
- Netikiu. Aš rimtai išeisiu, jei nuo manęs kažką slepi, -šaltai atsako.
- Tu pats nuo manęs kažką slepi,o ne aš nuo tavęs.! - pakelia toną.
- Nesuprantu, ką turi galvoje, - susigūžia nuo merginos pakelto tono.
- Nieko,pamiršk,- nuleidžia galvą.
Paulina krenta ant pagalvės. Užsideda pagalvę ant galvos ir kol negirdi,verkia. Vaikinas prieina prie jos ir atsisėda šalia.
- Prašau, nesielk taip su manimi, - liūdnai ištaria.
- Pasimylėjau su tavim nežinodama,ar turi antra porą,nepažįstu tavęs kaip vaikino,- ramiai šneka,- Tu nežinai ką man tai reiškia.
- Neturiu antrosios pusės. O susipažinti visada galima, - šypteli. - Negi toks baisus buvau, kad taip isterikuoji?
-Noū,tik bijojau.
- Ko bijai? Juk aš nesergu jokiom ligom.
-Asile,del tavęs,- pradėjo juoktis iš jo pasakymo.
- Huh? -visai susipainioja, žiūri sumišusiu žvilgsniu į merginą.
-Ai,nesuprasi tu manęs gyvenime,- ''šypteli''.
- Tai paaiškink. Juk moki kalbėti, - bando kažką, nė pats nesuprasdamas ką.
- Mokėt moku,bet sakau, tu nesuprasi manęs.
- Bet pabandyti galima, - kreivai nusišypso.
-Mhm,- susideda kojas ant žemės.
- Nebetemk gumos. Klok tiesiai šviesiai ir apšviesk mane.
- Kaip man tau aiškint?
- Sakyk ir fsio. Nebebandyk mano kantrybės, nes rimtai. Degu iš smalsumo, - nutaiso puppy eyes.
-OMG. Netaisyk tų savo akių,mane jos valdo,- sukikena. -Nū vienu žodžiu vien delto bijojau,kad tu neturėtai kitos,nes man kliūtų,- nusijuokia,- ir vien del to,kad mes nepilnamečiai. - Beto,tu apsaugas naudojai? - pakelia antakį.
- O fuk, - nutaiso miną -> O________O.
Paulina išsižioja ir susiema už galvos.
- Am am am.. Na, šūds. Juk turėjau. Uh.. Blyn. Kai tokia merga, negaliu blaiviai mąstyti, - keikiasi, nervuojasi, neramiai vaikšto pirmyn, atgal. - Sorry, - pažvelgia į merginą liūdnom akim.
Ji užsidengia rankom galvą.
- Nemanau,kad laukiuosi. Nusipirksiu ryt testą ir pažėsiu, - nervinasi.
Vaikinas susimąstęs neramiai vaikščioja pirmyn, atgal. Galiausiai klesteli ant savo lovos.
- Tu ir neesi nėščia. Aš tuo įsitikinęs. Tik negaliu patikėti, kad buvau toks kvailas. Juk negalima taip rizikuoti tavo gyvenimu, - susiima už galvos.
- Ne mano,mūsų abiejų,- pataiso,- pati nemanau,kad laukiuosi.
Edvis nuryja seiles ir pasižiūri į Pauliną.
- Geriau nesilauktum.
-Aš ir to nenoriu,- purto galvą ir susiima už galvos.
- Tu ir nesilauki. Gaš. Einam dabar to testo pirkti. Noriu įsitikinti, - nekantraudamas ištaria.
.........................................................................
Veiksmas vykta merginų tualete (Paulina išbando nusipirktą testą)
***
Nueina,pasitikrina. Po kelių minučių turi būt atsakymas.
TEIGIAMA.
Paulina išsprogdino akis. Nervinosi ką sakyt Edvinui. Įšeina visa pabalus,drebanti. Vos neverkia.
Viskas. Žodžiu. Jei kas, žmonės, ji nenėščia. Testas apgavo.